PenkiForum

2014 m. spalio 31 d., penktadienis


Penki ::: Forum
Namo       Vartotojai    Kalendorius    Kas šiuo metu tinklalapyje
Sveiki atvykę, svečiai! ( Įeiti | Registracija )
        



Kelios liudnos istorijos Išskleisti / sutraukti
Autorius
Pranešimas
Anonymous
Parašyta 2004.10.02 09:11:23
Naujokas

NaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokas

Grupė:
Paskutinis užėjimas: 0001.01.02 00:00:00
Pranešimai: 0, Apsilankymai: 0
jeigu jau pradejom sneketi apie savizudybes tai ir as viena toki eilerastuke turiu
Paskutinis sokis…


Laikas bega ir jo sustabdyti negaliu,
Tu iseisi ir nebesugrysi
Ir paliksi mane viena,
Todel leisk man paskutini karta
Pajusti kad tu sale,
Kad nebuvai tik iluzija kuri sudus
Bet nors ir egzistuoji man nepriklausai
Tavo sirdis priklauso kitai
Bet deja tu kankiniesi kaip ir as…
Nezinai kaip man skaudu buna
Kai tau noris palikt si pasauli
Kai istari "as nusizudysiu "
Pazystu tave ir zinau kad tiesa sakai
Todel dziaugiuosi kad tuo metu manes nematai
Nes as verkiu,nenoriu taves prarasti
Todel prasau paskutinio sokio
O tada paliksiu tave
Nes zinau kad tu nusizudysi
O sito neistverciau
Todel nelauksiu ir pasitrauksiu
Isskrisiu kaip paukstis be sparnu
Ir istarsiu tik I love you…
Pranešimas #81421
Anonymous
Parašyta 2004.10.02 09:11:23
Naujokas

NaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokas

Grupė:
Paskutinis užėjimas: 0001.01.02 00:00:00
Pranešimai: 0, Apsilankymai: 0
Nu va, dar viena

~~iki kraujo i delna isirezusi roze|:~~

Šiandien ji ir vėl lipo tais stačiais laiptais į viršų, tik šį kartą ji buvo tvirtai nusprendusi: "Šiandien bus TA naktis. Taip...šiandien aš TAI padarysiu... Šiandien..."

Ji stipriai spaude rankose juodas rožes. Ne, jos nėra juodos... Tiesiog, nuo įnirtingo spaudimo, nuo didelio skausmo jutimo, jos nuvyto ir pajuodavo. Jų spygliai giliai įsirėzė jai į delną, bet ji nejautė skausmo, o jei ir jautė, ji į jį nekreipė dėmesio. Jos širdį diegė stipresnis skausmas. Skausmas, kurio neužgydis jokie vajstai.

Ji lipo tais laiptais, vis labiau tikėdama savo mintimis, kuriose skambėjo šiandien ryte ištarti žodžiai: "Šiandien bus TOJI naktis. Šiandien aš TAI padarysiu".

Ji užlipo į pačią bokšto viršūnę nuo kurios dieną atsiverdavo puikus panoramos vaizdas... Dabar, aplinkui buvo taip tamsu, tik kaj kur švietė baltos sniego pūsnys.... Viskas aplinkui buvo pasidengęs ramumo, mieguistumo paklode. O jos mintyse vis tebekirbėjo ta pati mintis: "Šiandien TAI įvyks. Šiandien aš pagaliau išdrysiu TAI padaryti".

Ji jau stovi ant bokšto krašto, vėjas jai negailestingai taršo juodus plaukus, o snaigės krenta į šviesias akis. Ji pažvelgė į pro debesis vos besišypsantį mėnulį ir pasileido į tamsumą kurios dugne it saulė švietė sniegas... Du, vieninteliai dalykai kurie laukia jos atskrendančios.

Ji krito ilgai, ji neklykė, nespiegė, nes žinojo, kad jau nieko nepakeis, ji tik dar labiau suspaudė rankoje rožes, kurias gavo iš mylimiausio žmogaus pasaulyje. Šį kartą ji jau pajuto veriantį skausmą. Iš jos riešų pradėjo bėgti kraujas, o is akių ašaros.

TAI jau baigėsi... Ji jau pas TUOS kurie jos laukė.

Po kelių dienų ją atrado bejėgiškai gulinčią raudono sniego pusny. Jos akys žvelge į dangų, ant skruosto žibėjo sušąlusi ašara, o rankoje tebeliko iki kraujų įsmigusios juodos rožės kurių niekas nesugebėjo atplėšti....
Pranešimas #81420
Anonymous
Parašyta 2004.10.02 09:11:23
Naujokas

NaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokas

Grupė:
Paskutinis užėjimas: 0001.01.02 00:00:00
Pranešimai: 0, Apsilankymai: 0
Na, is karto noriu pasakyti, kad cia rasiau ne as Seniai radau kazkur internete ir man labai patiko Tai nusprendziau ideti ir cia, gal patiks ir jums



~~kiekvieną vakarą - kraujas ant vonios grindų|:~~

Ar jūs pažystat merginą, kuri kiekvieną vakarą, šeimai užmigus, nusliūkina į vonią, paima tėvo skustuvą ir lėtai, lyg tuo mėgaudamasi perrėžia sau venas? Nepažystat? O aš pažystu...

Ji kiekvieną vakarą taip elgiasi.. Kodėl? Nežinau... Kam? Nespėjau paklausti... Bet tai darydama ji jaučia didžiulį pasitenkinimą, nes jaučia, kad bent jau jos gyvybė priklauso nuo jos pačios...

Perrėžusi sau venas, ji dar ilgai stovi vonioje žiūrėdama į savo pilką atvaizdą veidrodyje, į akyse žaižaruojančias kibirkštis, į tą kreivą šypseną ir į raudoną kraują kuris teka jai iš riešų ir tykšta ant melsvų vonios plytelių...

Po kelių minučių, ji nebeįstengia žiūrėti į save, ji nebeįstengia stovėti, ji atsiklaupia į savo tamsiai raudoną kraują ant truputi sušilusių plytelių. Bet ji vis dar jaučiasi patenkinta tuo ką padarė. Ji vis dar šypsosi, vos vos, bet ta pačia kreiva šypsena...

Po dar kelių minučių, ji pasijunta per daug nusilpusi klupėti ir atsigula į savo pačios kraują. Bet ji vis dar šypsosi.

Ir staiga, prieš jos akis prabėga visas jos gyvenimas. Ji pradeda atsiminti visas laimingas akimirkas, nors jų ir buvo nedaug, bet tik jos išplaukia jai prieš akis, ir ji jau nebenori mirti. Ji nori pajusti dar kelias lajmingas akimirkas, kad ir kokios trumpos jos būtų. Ji dar nori pasimaudyti saulės spinduliuose, įnerti rankas į minkštus šuns gaurus, paskęsti ryto rasoje, iš naujo skaičiuoti žvajgždes danguje, pajusti šildantį mylimo žmogaus prisilietimą.

Ji dar bando pakelti rankas ir pasiekti virš jos kabantį ranksluoštį ir juo pabandyti sustabdyti kraujavimą. Bet ji per daug nusilpusi, o ir rankšluostis atrodo per toli...

Dabar jos šypsena išblėsusi, jos akyse pasirodo baimė ir ji pasijunta bejėge, nes net ir jos gyvybė nebepriklauso nuo jos... O ji vis dar nori ją išlaikyti...

Ji pažiūri į kraują telkšanti ant vonios grindų, kuris atrodo ne jos, į savo suglebusius riešus, kurių jau nebejaučia, į baltas lubas, kurios susimaišė su juoda, beribe tamsa…

Jos jau nebėra…

Ji iškeliavo...

Ar jūs ją pažinojot?

Aš ją pažinojau...

Savo sapnuose...
Pranešimas #81419
Anonymous
Parašyta 2004.10.02 09:15:27
Naujokas

NaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokas

Grupė:
Paskutinis užėjimas: 0001.01.02 00:00:00
Pranešimai: 0, Apsilankymai: 0
Na va, failai susitvarke... Tai idesiu...

~~ ežere pražydusi mirties gėlelė ~~

Ar neatsimeni to skendimo jausmo? To vaizdo kai aplinkui vien tamsa, o pažvelgus į viršų matosi šviesa, bet tu neturi jėgų, kad galėtum ją pasiekti...

Tu tik grimzdi į tamsią bedugnę prarają.

Ar negirdi kaip tavo širdis reikalaudama oro pašėlusiai daužosi? As girdžiu, nors ir neesu šalia...

Ar nematai šalia savęs rankos? Aš matau, nes pati ją tiesiu.. Paimk ją ir kilkim aukštyn kartu...

Tu pamatai ją, įsikimbi į ją iš visų jėgų ir jau plauki į viršų, į šviesą. Tau atsiranda lyg antras kvėpavimas, bet tu buvai per giliai panirusi... Tavo kojos jau spėjo įsipainioti į tamsias, slidžias žoles, kurios be kovos tavęs nepaleis. Tu bandai ištrūkti iš jų dygliuotų lapų. Bet tau nesiseka...

Tau vis labiau trūksta oro... Tavo širdis jau daužosi kaip pašėlusi, nes jai su kiekviena sekunde vis labiau trūksta oro... Tavo plaučiai susitraukia...

Prieš save tu išvysti gėlėtą pievą, kurioje su geriausiu draugu bėgiodavot gaudydami drugelius... Pamatai jį atbėgantį su šypseną veide, nes pagavo tau patį gražiausią drugelį. Tu tiesi į jį ranką, prašai pagalbos, o jis tik su šypsena žiūri į tave ir rodo koks gražus drugelis. Vėliau jo šypsena dingsta, jis kažkur nubėga... Tu dar bandai jį kviesti balsu. Tai taip realiai atrodo ir tu įkvėpi.. Tu manai, kad tai gėlių aromatas? Tu klysti... tai juodas vanduo, kuris pasklinda po tave lyg virusas...

Tu paskendai savo pyktyje, savo neapykantoje.

Tu dar bandei išsigelbėti, prisimindama geras akimirkas, bet jos išskrido, o tu paskendai...

Neliūdėk, nes ežero dugne pražydo dar viena mirties gėlelė.
Pranešimas #81422
Parašyta 2008.07.10 10:53:57
Naujokas

NaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokasNaujokas

Grupė: Forumo dalyvis
Paskutinis užėjimas: 2008.07.10 10:53:56
Pranešimai: 1, Apsilankymai: 2
Tą vakarą visi linsminosi išleistuvių vakarėlyje. Tik viena mergina pasikukčiodama žiūrėjo į vieną tašką, praradusi laiko nuovoką. Ją pastebėjo bendraklasis:
- Kas nutiko?
Mergina nusišluostė ašaras, giliai atsiduso ir pradėjo pasakoti:
- Viskas buvo labai gražu. Vienas be kito negalėjome. Rokas mylėjo mane, tą patį ir aš jam jaučiau. Kaip ir kiekvieną vakarą jis lydėjo mane, tačiau nei vienas nenorėjome grįžti namo. Keista nuojauta kuždėjo, kad tai paskutinis vakaras. Kitą rytą, nesutikau jo mokykloje. Neiškentusi, kamuojama nežinios nubėgau pas Roką į namus. Duris atidarė jo motina. Perbalusiu veidu ji paaiškino, kad jis ligoninėje. Krūtinę pervėrė gilus skausmas, bėgte nulėkiau pas jį. Jis nieko nesakęs padavė raštelį ir užmerkė savo žydras akis amžiams.
(Raštelis nuo Roko)
Viename tvenkinyje plaukiojo dvi gulbės. Neatsakingi medžiotojai pašovė gulbiną. Jis mirė. Gulbė neiškentusi netekties skausmo pakilo aukštai aukštai į dangų ir sukaupusi visas jėgas staigiu judesiu trenkėsi į akmenis.
Kitą diena mergina žuvo auto avarijoje.
Pranešimas #138418
<< Ankstesnė tema | Kita tema >>


Visą laiką į GMT +2:00, Dabartinis laikas 11:39


Vykdymo laikas: 0,203 sek. 12 Užklausų. Glaudinimas (angl.compression)išjungtas.

Kontaktai | Apie projekta | Reklama | Padaryk pirmuoju | Itrauk i "Favorites"
© 2008 Penki Kontinentai Visos teises saugomos.  WebMaster